Kai gavome tą šaltą dieną žinią apie Lietuvos kryvio Jono Trinkūno kelia i Anapilį, atrodė, jog diena dar šaltesnė tapo. Bet žiemos saulutė nesiliovė spindėti, lyg norėdama mums pabiloti, jog šviesos kelias nesibaigia. Taip kaip Jono veikla ir palikimas, pilni spindesio ir begalybės.
Mes Joną pažinojome, kaip baltiškos dievystės lietuviškos šakos puoselėtoją, Romuvos įkūrėją ir vadovą, Pasaulio etninių religinių bendruomenių veiklos ir bendradarbiavimo pradininką. Jonas Latvijos Dievturių bendruomenei ir Latviškos Gyvensenos centro ZALTIS liaudim buvo atrama, pagalbininkas Baltų kryvulės sueigos organizavimui ir raidai. Daugelio kartų latviai – tautosakininkai, folkloristai, kitų tradicinės kultūros sryties aktivūs puoselėtojai esame dalyvavę Jono rengiamose stovyklose ir Vasaros mokyklose. Tai paliko ryškius pėdsakus mūsų dvasinio vystymosi raidoje, stiprino ir plėtojo akyratį, žinias apie senovės baltų sielos stiprybę ir didybę.
Jeigu esame apjautę amžinybės sąvoką, tai esame ir suvokę - mes esame ir Jono puoselėto baltiškumo šaukliai ir veikėjai – tie, kurie Jona pažinojo ir buvo sutikę, ir tie, kurie apie Jį buvo tiktai girdeję.
Šiandien – širdingiausa užuojauta Jono artimiesiems, šeimai, ypač Inijai ir dukroms, bendraminčiams, mokiniams, draugams ir visiems broliams lietuviams Lietuvoje, kurie liūdi.
Mes uždegėm atminimo ir šiltų minčių žvakelę dumodami apie Jono dvasios kelius. Mes Latvijoje sakome:
Palydėkit mane giedodami,
Nelydėkit raudodami;
Lai eina mano dvaselė,
Pas Dievulį giedodama.
Te šviečia!
Latvijos Dievturių bendruomenė
Latviškos Gyvensenos centras ZALTIS
><><><><><><
